Skelbiame V-ojo Tarptautinio Baltarusios Tyrinėtojų Kongreso panelių ir sekcijų sąrašą. Taip pat pateikiame regiono problematikas nagrinėjančių sekcijų aprašymus.
2015 m. Kongreso teminių blokų ir panelių sąrašas.
- Tarptautiniai santykiai ir užsienio politika.
a) Politinės ir ekonominės sankcijos: įtakos regionui įvertinimas.
Koordinuoja – Institutas „Politinė sfera“ ekonominės sankcijos yra paplitusios ir nevienareikšmiškai vertinamos tarptautinės politikos veikimo priemone, kuri skatina aktyvias diskusijas politikų, analitikų ir mokslininkų tarpe. Įvykiai Ukrainoje, sankcijos, po Krymo aneksijos, pritaikytos Rusijai ir atsakomosios sankcijos taikytos Rusijos Vakarų valstybių atžvilgiu iškėlė šią problemą į kitą lygį, Kas yra sankcijos šiuolaikinėje užsienio politikoje? Kokius iššūkius skelbia sankcijų politiką Rytų ir Vidurio Europai? Kokias pasekmės išryškės Baltarusioje? Siūloma aptarti šiuos klausimus panelės rėmuose, įvertinti rizikas ir pasekmes Rytų ir Vidurio Europos regionui.
b) Tarptautinis saugumas Vidurio-Rytų Europoje.
Koordinatorius – Robert Rybak. Šiuolaikinis saugumas Vidurio ir Rytų Europoje yra civilizacijų, kultūrų ir religijų susidūrimo terpė, kurioje nuolat vyko kova už laisvę, valstybingumą ir suverenitetą. Šis regionas skurdus gamtinių išteklių, kurie būtini bet kokios valstybės raidai. Didžiausia šio regiono valstybė taip pat apsunkina bendrabūvį jame primesdama savo valią bet kuriai valstybei pakliūvančiai į jos įtakos sferą. Ji naudojasi stipria Europos valstybių energetine priklausomybe, kurios nesugebėjo pakankamai išvystyti savo ekonomikų po TSRS žlugimo. Laisva prekyba taip pat yra šios valstybės įtakos sferoje, ir ji ne tiek skatina ekonomikos augimą, kiek įtakoja silpnesnių valstybių ekonominę priklausomybę. Regioninio saugumo įtvirtinime svarbų vaidmenį vaidina abipusės simpatijos ir antipatijos, kurios atsiranda tarp slaviškų valstybių, plėtojant tarptautinius santykius. Ryškiausiu pavyzdžiu yra tendencijos stiprinti asmeninį valstybių saugumą įtvirtinant tarptautinius militarinius santykius ir jų dirbtinį įtraukimą į saugumo sistemą atsiradusią po Antrojo Pasaulinio karo.
c) Energetinis saugumas ir kitos Baltarusios energetikos problemos.
Koordinatorius – Vitalij Tkačou. Energetinio saugumo užtikrinimo klausimai vieni svarbiausių užtikrinant stabilią valstybės plėtrą. Labiausiai tai susiję su valstybėmis, kurios neturi pakankamai energetinių resursų, o Baltarusios Respublika, kaip tik tokia valstybė. Energetiniame-kuro Baltarusios balanse vyrauja vienintelė kuro rūšis (gamtinės dujos) ir vienintelis tiekėjas (Rusijos Federacija). Tad energetinių resursų, importuojamų iš vienos valstybės, kiekis siekia 80%. Tad galimybių paieškos nutraukti šią energetinę priklausomybę yra kritiškai svarbios. Panelės rėmuose siūloma aptarti šią problemą, o taip pat kitas, susijusias su Baltarusios energetinės sistemos transformacija iki laisvos rinkos įvedimo, jos gamybinių fondų modernizaciją ir t.t.
d) Mobilumas, migracija, vizų režimas.
Koordinatorius – Aliaksandr Bystrik. Paskutiniais metais Baltarusia pasirašė kelis, vizų režimo supaprastinimo arba panaikinimo susitarimus su eile kitų valstybių. Tuo pat metu vyksta Baltarusios derybos su Europos Sąjunga dėl vizų režimo supaprastinimo. Šalia to derybos dėl judėjimo supaprastinimo pasienio zonoje po aktyvios stadijos užšaldomos. Migracija (ypač nelegali) yra svarbiu faktoriumi derybose tarp Baltarusios ir Europos valstybėmis. Tuo pat metu sienų laisvas judėjimas per sieną su Rusiją įtakoja didesnį mobilumą rytų kryptimi. Visi šie įvykiai ir procesai byloja, kad mobilumo, migracijos ir vizų režimo klausimai tampa vis aktualesni. Deja, šias temas Baltarusioje gvildenamos labiau žurnalistų ir visuomenininkų, o ne tyrinėtojų. Tokios sekcijos veikla būtų labai naudinga užpildant šią spragą.
e) Vidurio Europa didžiųjų valstybių politikoje.
Koordinatorius – Aliaksandr Piaganau. Pirmoje XX a. pusėje Vidurio Europa ne karta tapo didžiųjų valstybių konkurencijos ir kovų lauku, ekonominių ir kultūrinių mainų erdve. Pirmojo Pasaulinio karo metu, tarpukariu ir Antrojo Pasaulinio karo metu Vidurio Europa buvo atviros ar užslėptos ekspansijos tikslu. Šis regionas smarkiai įtakojo tautinius ir imperinius didžiųjų valstybių tikslus, todėl Šarlis de Golis ir Vinstonas Čerčilis pirmieji šį laikotarpį pavadino „Antruoju trisdešimtmečiu karu“. Didžiųjų valstybių įsikišimo į Vidurio Europos reikalus 1914-1945 metais iki šiol turi kelias neištyrinėtas problemas, tokias kaip sintetinio lyginimo galimybė. Ši panelė planuoja sukviesti apie 20 tyrinėtojų, kuriuos domina didžiųjų valstybių politika Vidurio Europos atžvilgiu 1914-1945 metais. Šios grupės branduolį sudaro istorikai, kurie bendradarbiauja rengdami knygą „Didžiųjų valstybių politika Vidurio Europos atžvilgiu 1914-1945 m.“ Mes skatiname pranešimus, kuriuose pristatoma didžiosios valstybės (Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Rusija, Italija, JAV, Japonija) politika Vidurio Europos atžvilgiu bendrai, ar konkrečios valstybės atveju. Darbinė kalba yra anglų.
f) LDK erdvės atkūrimo idėjos XX-XXI pr. amžiais.
Koordinatorius – Andrei Valodzkin. Sekcijos metu planuojama aptarti LDK sudariusių valstybių suvienijimo idėjas ir projektus XX-XXI pr. amžiais. Siūloma padalinti sekciją į dvi paneles: pirmoji būtų skirta LDK atkūrimo idėjoms tautinių valstybių kūrimosi metu regione (XX a.pr), o antroji – LDK atkūrimo idėjoms XX a.pab. – XXI a.pr
g) Vidurio ir Rytų Europos Kultūrinis-istorinis paveldas: vienybės šaltinis ir bendradarbiavimo perspektyvos.
Koordinatorius – Miraslau Filipovič. Atspirties tašku laikysime hipotezę, kad Vidurio-Rytų Europos šalis vienija bendras kultūrinis-istorinis paveldas ir sudarantis idėjinį regiono bendrumą, paremta idėja, vertybėmis, simboliais ir archetipais. Tai atsispindi būdingam regionui laisvės siekime, asmens laisvės pripažinime, demokratinėse vertybėse, laisvos rinkos mechanizmuose ir pasaulėžiūrų pliuralizme. Tai tik patvirtina taikus komunistinių režimų nuvertimas, demokratijos įvedimas, laisvos rinkos mechanizmų pritaikymas, įstojimas į NATO ir ES. Šis idėjinis bendrumas, ne tik formuoja kultūrinį ir socialinį regiono vaizdą, bet ir įtakoja interesų formulavimo būdą, europinę ir tarptautinę Vidurio-Rytų Europos politiką. Bendro istorinio-kultūrinio paveldo idėja ir įtaka justi rašytojų, kilusių iš šio regiono, tokių kaip Milanas Kundera, Česlovas Milošas, Djordas Konradas, Vaclavas Gavelis arba Andžėjus Stasiukas, kūryboje. Jų pasaulėvaizdžius, kad ir labai skirtingus, jungia daugybės bendrų susikirtimo taškų. Šiuose pasaulėvaizdžiuose atsispindinčios koncepcijos juntamos kolektyvinėje atmintyje ir viešuosiuose debatuose. Idėjinis Vidurio-Rytų Europos bendrumas nors ir tapo pagrindu efektyviam politiniam ir ekonominiam bendradarbiavimui regione (Višegrado grupės pavyzdys), bet nėra panacėja nuo visų problemų ir iššūkių su kuriais šiandien susiduriama regione. Ši, ne iki galo artikuliuota ir evoliucionuojanti idėja, paremta bendru kultūriniu-istoriniu paveldu, yra unikalus atspirties taškas diskutuoti raidos ir augimo perspektyvas regione, ypač Baltarusioje ir Ukrainoje.
h) Baltarusios atsiradimas politiniame Europos žemėlapyje (nuo TSRR suirimo iki 1994) lenkiškoje politinėje ir teisinėje mintyje.
Koordinatorius- Pavel Fiktus. Panelė planuoja analizuoti kaip Baltarusios atsiradimas politiniame Europos žemėlapyje buvo įvertintas lenkiškoje politinėje ir teisinėje sferose. Baltarusia neturėjo nepriklausomos valstybės patirties, kokią turėjo Lietuva, Latvija ir Estija, todėl diplomatinių ryšių užmezgimas su Baltarusia smarkiai skyrėsi. Ypatingas dėmesys bus skiriamas Stanislovo Šuškevičiaus asmenybei – Aukščiausios BaltarusiosTarybos pirmininkui ,kuris nuo 1991 m gruodžio 8 d. kartu su Rusijos prezidentu Borisu Jelcinu ir Ukrainos prezidentu Leonidu Kravčuku pasirašė Belovežo susitarimus, kurie skelbė TSRS žlugimą.
2. Politiniai institutai. Ekonominė politika.
a) Socialinė politika.
b) Baltarusios pilietinė visuomenė: padėtis ir perspektyvos.
c) Masinės protesto akcijos: Vidurio ir Rytų Europos patirtis.
d) Valstybės valdymo reforma Baltarusioje: svetimos patirties perėmimas ar individualių sprendimų paieška?
3. Mokslas ir švietimas.
a) Baltarusios švietimo reforma ir Bolonijos procesas.
b) Doktorantūros studijų organizavimas: kokybės problemos ir institucinės transformacijos.
4. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija.
a) „Lietuviška Rusia“: baltarusiško ir ukrainietiško socioluktūrinio ir sociolingvistinio faktoriaus identifikavimo problemos LDK erdvėje.
b) Tarnaujant valdovui ir Didžiajai Kunigaikštystei: valstybinės ir valdymo institucijos XIII-XVIII a. LDK.
5. Knygos kultūra Baltarusioje: istorija ir teorija.
a) Kultūriniai Baltarusios ryšiai su Vakarų ir Vidurio Europa knygų judėjimo kontekste LDK laikotarpiu.
b) Knygos kultūra Baltarusioje: istorija ir teorija.
6. Baltarusios istorija XIX ir XX amžiais.
a) Baltarusios istorija XIX amžiuje.
b) Baltarusios istorija XX amžiuje.
c) Baltarusių išeivija istorijoje ir dabartyje.
7. Literatūra ir Lingvistika.
c) Baltarusiška Biblija: mokslinio vertimo problemos ir perspektyvos.
d) Lingvokultūriniai slavų, baltų, fino-ugrų, ir germanų etnosų portretai.
e) Baltarusūų literatūra XX a.: naujausios raidos tendencijos.
f) Baltarusių literatūros vertimai ir literatūros vertimai į baltarusių kalbą.
g) Baltarusiškas kontekstas tyrinėjant lenkiškąją literatūrą.
8. Filosofija ir intelektualinė Baltarusios tradicija.
9. Šiuolaikinė padėtis, problemos ir psichologijos raidos perspektyvos Baltarusioje.
10. Bažnyčios istorija. Teologija.
Bažnyčia kare ir karas bažnyčioje: idėjos, istorija, kasdienybė.
11. Šiuolaikinė Baltarusios kultūra.
a) Kanonai ir mutacijos: „belkultas“ socialinės stagnacijos laikotarpiu.
b) Literatūra po „Bum-Bam-Lit‘o“: kūrybinės srovės XX a. – XXI a. pr.
c) Tarpkultūrinis dialogas – mados tendencija ar galimybė Baltarusijai?
12. Antropologija, etnografija ir kultūrinio–istorinio paveldo išsaugojimas.
a) Miesto etnografija ir miesto kultūros „įmuziejinimo” problemos.
b) Tradicinė Baltarusios kultūra: lokalinės ypatybės bendrame etniniame kontekste.
c) Dūdmaišiai Europoje: istorija įtakos.
e) Baltarusiška nekropolistika.
f) Žymių baltarusių kultūrinio-istorinio paveldo išsaugojimas ir perdavimas.
13. Lyčių „taisyklės“: diskursai, politika ir praktika
14. Teisė ir žmogaus teisės